Joomla 3.1 Template by iPage Coupon

Tauragnų seniūnija yra Utenos rajono rytinėje dalyje. Dalis seniūnijos priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. Seniūnijos plotas 216 km². Seniūnijoje yra 83 kaimai ir viensėdžiai: Alksniškės, Antabaltė, Aukštaglynis, Avižieniškis, Bajorai, Balčiai, Bernotiškis, Beržatiltis, Daunoriai, Erkiasalė, Gaideliai, Gaidžiai, Gegūniškis, Grašiai, Imbriškės, Inkartai, Jačiūniškės, Jauniškiai, Jovainiškės, Juodiškės, Kaboriškės, Kalviai, Kamša, Kazimieravas, Kazokiškis, Klykiai, Liegavietė, Linkai, Liumpiškės, Liūniškės, Lukošiūnai, Maleckažemis, Martyniškis, Meldutiškis, Minčia, Minčiakampis, Musteikiai, Nečioniškis, Paakmenis, Paažvintė, Paminčia, Papiliakalnis, Papirčiai, Pavarlys, Pilkeniai, Politiškės, Priepalė, Raistiniai, Ryliškiai, Rugeniškis, Rūgšteliškis, Rukšėnai, Ruzgiškės, Sėlė, Sirvydžiai, Skaistulė, Skroblus I, Skroblus II, Strazdai, Stučiai, Stūgliai, Šeimatis, Šiaudiniškis, Šimkūnai, Šuminai, Tauragnai, Taurapilis, Tautiškis, Ūdriškės, Urviškės, Vaišnoriškė, Varniškės I, Varniškės II, Varniškės III, Varpiškės, Vidžiūnai, Vilkablauzdė, Vilkiškės, Vyžiai, Žebriškės, Žiezdriai.

Tauragnų seniūnijos žemėlapis

Heraldika. Tauragnų herbas - sidabriniame skydo lauke ant žalios skydo papėdės (piliakalnio) juodas tauras su raudonais ragais. Herbo etalono autorė - dailininkė Vida Navikienė.

2001 m. gegužės 21 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 1333.

Tauragnų seniūnijos seniūnas - Alvydas Danauskas.
Gimė 1958 m. spalio 19 d. Tauragnuose. 1976 m. baigė Tauragnų vidurinę mokykla. 1976-1981 m. studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje. Nuo 2000 metų - Tauragnų seniūnijos seniūnas.

Tauragnų istorija. Pirmąsyk rašytiniuose šaltiniuose Tauragnai (Therake, Theuraxe, Thowraggen, Towragen) paminėti 1255 m. Oficialiuose Lietuvos dokumentuose jie įrašyti 1387 m. vasario 16 d. rašte, kuriame sakoma, jog Lenkijos ir Lietuvos karalius Jogaila pilį su prie jos prieinančia sritimi amžinai padovanoja Vilniaus vyskupui.

Nuo XVII a. pabaigos Tauragnai vadinami miesteliu, jau 1767 m. turėjusiu turgų ir prekymečių privilegiją. Tapę valsčiaus centru (XIX a. pab.- XX a. pr.), jie ėmė plėstis, padaugėjo gyventojų. 1859 m. jų buvo 263, o 1897 m. - 1070. Tada vyko dideli turgūs ir prekymečiai, į kuriuos suvažiuodavo aplinkinių kaimų valstiečiai. Čia buvo prekiaujama liepų medumi, sūdytais grybais, žuvimi ir kitomis miško bei ežerų gėrybėmis. Dokumentuose užfiksuota, kad 1792 m. miestelyje buvo alaus darykla ir degtinės varykla, kelios smuklės, priklausančios Vilniaus vyskupui. Turguje vyskupas turėjo teisę valstiečių parduodamus maisto produktus pirkti savo nustatytomis kainomis. Šventadieniais buvo reikalaujama lankyti bažnyčią. Jos nelankantys buvo baudžiami.

XIX a. vid. Tauragnų dvaro savininku tapo Puslovskis (Paslauskas). Valstiečiai turėjo eiti į dvarą dirbti, už gautą iš pono žemę privalėjo mokėti. 1861 m. ir 1862 m. valstiečiai subruzdo, o Puslovskis tiems bruzdėjimams numalšinti iškvietė net caro kariuomenę. Tačiau įsiliepsnojus 1863 m. sukilimui, valstiečiai ištisais kaimais dėjosi prie sukilėlių. Vilniaus generalgubernatorius M. Muravjovas be gailesčio numalšino sukilėlius, daugelis jų buvo ištremti į Sibirą, o jų vieton atvežti rusų valstiečiai - irgi tremtiniai.

Tauragnų krašto žmones pasiekė ir kitos savo valdžios represijos, susijusios su mokslu ir švietimu. Tada atsirado daraktoriai ir knygnešiai. Yra žinoma, kad 1877 m. slaptoje Tauragnų mokyklėlėje lietuviškai skaityti vaikus mokė valstietis Pranas Ūdras. Žymesnieji knygnešiai - M. Balčiūnas ir P. Gaidelis. Pirmojo pasaulinio karo metais miestelis gerokai ištuštėjo, nes ne vienas, traukdamasis nuo artėjančių vokiečių, paliko namus ir atsidūrė Rusijoje. Jauni vyrai buvo mobilizuoti į caro kariuomenę. Daug žmonių išmirė nuo šiltinės epidemijos, siautėjusios 1914 m. Per dvejus okupacijos metus ir šiaip jau neturtingas Tauragnų kraštas buvo visai nualintas.

Tarpukariu Tauragnai atsigavo, suklestėjo, tačiau II-asis pasaulinis karas miestelį vėl nualino. 1944 m. vasarą Tauragnai buvo ištuštėję, sudegę. Apie 500 žydų, miestelio gyventojų, sušaudyti Rašės šile. Dalis jaunų vyrų kovėsi su vokiečiais už sovietų, kita dalis - su okupantais už nepriklausomą Lietuvą. Žmonės neteko namų, žemės, gimtinės.

Dabar seniūnijoje gyvena 1229 gyventojas (598 vyrai ir 631 moteris), iš jų - 54,5 proc. miestelyje ir gyvenvietėse, 45,5 proc. kaimuose ir viensėdžiuose.

Seniūnijoje yra paštas (Tauragnų mstl.), Utenos kultūros centro Tauragnų skyrius (kultūrinių renginių organizatorė Danguolė Trimonienė, meno vadovė Vilma Valienė, režisierė Loreta Juškėnienė), ambulatorija (gydytojas Arvydas Paleckis), vaistinė (provizorė Jūratė Paleckienė), gaisrinė (Valdas Juškėnas - skyrininkas, Darius Gaidelis, Gintautas Ivonis, Algimantas Jauniškis, Alfredas Kunickas, Žaimantas Musteikis, Antanas Paukštė, Andrius Pošiūnas, Gintautas Valkauskas).

Tauragnų seniūnijoje nuo 2010 m. veikia viena ugdymo įstaiga – Utenos Krašuonos progimnazijos Tauragnų Eugenijos Šimkūnaitės skyrius (mokytoja Aldona Tartilienė). Kartu įsikūrusi ir Utenos Krašuonos progimnazijos Tauragnų E. Šimkūnaitės skyriaus ikimokyklinė grupė (auklėtoja Daiva Vilkienė).

Utenos kultūros centro Tauragnų skyriuje įsikūręs Tauragnų krašto muziejus - Utenos kraštotyros muziejaus padalinys (muziejininkė Gražina Grašienė). Taip pat skaitytojus kviečia du Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos padaliniai - Tauragnų kultūros centre įsikūrusi Tauragnų biblioteka (vyr. bibliotekininkė Nijolė Šuminienė) ir Klykių kaime esanti Klykių biblioteka (vyr. bibliotekininkė Ona Šyvienė).

Seniūnijoje yra dvi bažnyčios ir viena cerkvė. Tauragnų miestelyje - Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1969 m. ir Daunorių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, pastatyta 1934 m. Šeimaties kaime veikia stačiatikių cerkvė.

Tauragnų seniūnijoje veikia trys visuomeninės organizacijos: Tauragnų krašto bendruomenė (pirmininkė Danguolė Trimonienė), Klykių bendruomenė (pirmininkė Rita Butavičienė) ir Tauragnų medžiotojų klubas (pirmininkas Jurijus Skliaustis).

Tauragnų seniūnijoje yra 6 seniūnaitijos:

Balčių seniūnaitija – Lukošiūnų k., Balčių k., Rūgšteliškio k., Antabaltės k., Jovainiškių k. Seniūnaitė Vaida Šyvytė, tel. 862014698.
Klykių seniūnaitija – Klykių k., Inkartų k., Vilkablauzdės k., Musteikių k., Vidžiūnų k., Kalvių k., Ruzgiškių k., Rukšėnų k., Bajorų k., Sirvydžių k., Gaidžių k., Martyniškio k. Seniūnaitė Dalia Jackūnienė, tel. 869620765.
Minčiagirės seniūnaitija – Šeimaties k., Daunorių k., Stapšėnų k., Varpiškių k., Varniškių k., Vyžių k., Skroblaus k., Rūgšteliškio k., Minčios k., Paažvintės k., Aukštaglynio k., Vaišnoriškės k., Strazdų k., Šuminų k. Seniūnaitė Janina Kriugiškytė, tel. 861868360.
Piliakalnio seniūnaitija – Maleckažemio k., Ryliškių k., Pavarlio k., Linkų k., Raistinių k., Kazimieravo k., Jauniškių k., Imbriškių k., Avižieniškio k., Rugeniškio k., Papirčių k., Kazokiškio k. Seniūnaitė Danutė Valkauskienė, tel. 869620348.
Sėlės seniūnaitija – Sėlės k., Tautiškio k., Kaboriškių k., Jačiūniškių k., Taurapilio k., Šimkūnų k., Žiezdrių k., Gaidelių k., Bernotiškio k., Geguniškio k., Grašių k., Beržatilčio k., Kamšos k. Seniūnaitis Raimundas Kairionis, tel. 868697631.
Tauragnų seniūnaitija – Tauragnų mstl., Tauragnų k., Politiškių k., Paakmenio k., Juodiškių k., Žebriškių k., Liegavietės k., Nečioniškio k., Priepalės k., Pilkenių k., Stūglių k., Stučių k., Alksniškių k. Seniūnaitė Giedrė Tubelienė, tel. 861871963.

Tauragnų seniūnijoje lankytojus kviečia nemažai kaimo turizmo sodybų:

Lankytinos vietos: Tauragnų krašto muziejus, Šuminų, Strazdų, Vaišnoriškės kaimų etnografinės sodybos, senove dvelkiančios Varniškių ir Šiaudiniškio kaimų sodybos, akmuo ,,Mokas", Taurapilio piliakalnis, Varniškių ąžuolas, Varniškių liepa, Tauragno ežeras – giliausias Lietuvoje (62,1 m), Piliakalnio ežeras – aukščiausias virš jūros lygio Lietuvoje (198,9 m), Papirčių piliakalnis – aukščiausias kalnas Utenos rajone (245,9 m).

Pilkapiai: Tauragnų, Taurapilio, Antabaltės, Duobulės, Daunorių, Minčios, Šeimaties, Varniškių, Tautiškio, Stučių, Skroblaus.

Piliakalniai: Antabaltės, Kalvių, Kamšos, Klykių, Papirčių, Rukšėnų, Sėlės, Šeimaties, Tauragnų, Taurapilio, Urviškių.

Gamtos paveldo objektai: Šeimaties akmuo „Mokas", Šeimaties akmuo „Mokiukas", Žiezdrių akmuo su „Velnio pėda", Stūglių akmuo, Šimkūnų akmuo su dubeniu, Žiezdrių kaimo Laumės akmuo, Šuminų pušis, Varniškių ąžuolas, Varniškių liepa, Varniškių šaltinis.

Architektūra: Minčios vandens malūnas, Strazdų penkių sodybų kaimas, Šuminų septynių sodybų kaimas, Vaišnoriškių dviejų sodybų kaimas, Varniškių dviejų sodybų kaimas, Šiaudiniškio trijų sodybų kaimas, Tauragnų buvusio dvaro sodybos fragmentai, Šeimaties pradinė mokykla.

Dailė: Stogastulpis su Nukryžiuotojo skulptūra Pilkenių kaime, 1857 m. padirbtas Teofilio Tilvyčio senelio Justino Tilvyčio, antkapinis paminklas Tauragnų kapinėse, koplytstulpis su Jono Nepamuko skulptūra Sėlės kaime, Kaboriškių kryžius su arkangelo šv. Mykolo, šv. Marijos ir šv. Dominyko skulptūromis, padirbtomis 1920 m. Adolfo Ivanausko.

Seniūnijoje veikia ne pelno siekiančios organizacijos: Tauragnų krašto bendruomenė (pirmininkė Danguolė Trimonienė), medžiotojų klubas ,,Tauragnai" (Jurijus Skliaustis).

Tauragnų krašto Garbės piliečiai

  • Romualdas Šimkūnas
  • Algimantas Bartkevičius
  • Genovaitė Babrauskienė
  • Nijolė Dumbliauskienė
  • Kazimieras Preikša
  • Jonas Belopetravičius
  • Aldona Driukienė
  • Algimantas Čaplinskas
  • Rimantas Antanas Gineitis
  • Bonifacas Stundžia
  • Vygantas Varneckas
  • Alvidas Jauniškis
  • Algis Trinkūnas
  • Danguolė Trimonienė

Tauragno ežeras

Didžiausia Lietuvos ežerų gelmė – 60,5 m – Tauragno ežere buvo išmatuota dar XX a. pirmoje pusėje. Tačiau vėlesniais metais plane nurodytoje vietoje tokio gylio išmatuoti nepavyko, tad egzistavo įvairios prielaidos apie turimų duomenų netikslumus ar ežero dubens pokyčius, taip pat hipotezės, kad giliausias Lietuvoje gali būti kitas ežeras. 2007 metais buvo atlikti kartotiniai. Tauragno ežero batimetriniai tyrimai. Kartu buvo atlikti ir antro pagal gylį Lietuvos ežero Malkėstaičio (Molėtų r.) batimetriniai tyrimai, kad būtų patvirtinta ar atmesta hipotezė, kad šis ežeras galėtų būti gilesnis nei Tauragnas. Didžiausias Malkėstaičio gylis – 57,0 m buvo išmatuotas XX a. viduryje.

Didžiausias ežero gylis – tai skirtumas tarp vandens lygio ir žemiausios dugno altitudės. Abu šie dydžiai gali būti nustatomi pagal skirtingas metodikas, tad didžiausio ežero gylio kaitą lemia ne tik aplinkos sąlygų, bet ir tyrimo metodikos nevienodumai. Vandens lygio altitudė nustatoma pagal ežero vandens matavimų stotyje (jei tokia veikia) išmatuotą vandens lygį batimetrinių tyrimų datą arba ežero vandens lygio niveliacijos nuo artimiausio geodezinio reperio duomenis. Tauragno ežero vandens lygis (absoliutusis aukštis naudojantis Baltijos aukščių sistema) nustatytas pagal Tauragnų ežero vandens matavimų stoties 2007-07-31 (pagrindinė batimetrinių tyrimų data) vandens lygio matavimų duomenis.

Tauragno batimetrinius tyrimus pirmą kartą 1933-03-05–09 atliko VDU Geografijos katedros darbuotojai K. Pakštas, K. Bieliukas, jiems talkinant studentams (Bieliukas, 1935). Gylis buvo matuojamas 29 profiliuose: 1 išilginis, 25 skersiniai ir 3 papildomi įlankose. Atstumas tarp profilių neviršijo 500 m, matavimo taškai kiekviename profilyje išdėstyti kas 50 m. Taigi matavimo taškų tankis 1933 metais buvo retesnis, negu 2007 metais. Ežero kranto linija buvo paimta iš topografinio žemėlapio M 1 : 25 000, batimetrinis planas nubraižytas taip pat 1 : 25 000 masteliu. Izobatų laiptas tiek 1933, tiek 2007 metais parinktas vienodas – 5 m. Vandens lygio altitudė 1933 m. matavimų metu (165,5 m) buvo 0,6 m aukštesnė nei 2007 m. Dėl šios priežasties, 2007 m. duomenimis, ežero plotas mažesnis 2 %, tūris – 3 %. Tačiau nepaisant žemesnio vandens lygio 2007 m. matavimų metu išmatuota didžiausia ežero gelmė yra 2 m gilesnė. Vandens lygio kaitos įtaka gylio pokyčiui buvo eliminuota perskaičiuojant abiejų matavimų rezultatus pagal 164,49 m altitudę – paskutinių publikuotų per 30 metų (1976–2005) Tauragno vandens lygio duomenų normą. Abiem matavimų laikotarpiais ežero vandens lygis buvo aukštesnis nei 1976–2005 m. norma, tačiau nevienodai: 1933 m. kovą ežero lygis buvo aukštesnis 1,0 m, 2007 m. liepą – 0,39 m, tad skirtumas tarp ankstesniųjų bei dabartinių matavimų rezultatų dar padidėja: 2007 m. išmatuota didžiausia Tauragno gelmė yra net 2,6 m didesnė nei išmatuotoji 1933 m.

2007 metais atliktų tyrimų duomenimis, didžiausias Tauragno gylis – 62,1 m.
Didžiausios gelmės koordinatės: X=6147465, Y=616610

2007 metais atliktais batimetriniais tyrimais nustatyta didesnė Tauragno ežero gelmė, negu išmatuotoji 1933 metais. Evoliucinių geomorfologinių procesų, galėjusių sukelti tokius reikšmingus dugno pokyčius (2,62 m per 74-rius metus, t. y. vidutiniškai 3,5 cm per metus), tikimybė šiame lėtos vandens apykaitos ežere, kurio vandens masė pasikeičia maždaug per penkerius metus skaičiuojant pagal nuotėkio normą 8–9 l/s iš km² (Gailiušis ir kt., 2001), yra minimali. Duomenų apie katastrofinius reiškinius (šlaitų nuošliaužas ar pan.) laikotarpiu tarp matavimų nerasta. Antropogeninio poveikio Tauragno vandens režimui ar geomorfologiniams procesams taip pat nenustatyta. Labiausiai tikėtina, kad tokius nevienodus Tauragno didžiausios gelmės matavimo rezultatus lėmė matavimų metodikos skirtingumai. Sutankintas matavimo taškų tinklas, ypač didžiausios gelmės areale, padidino tikimybę rasti giliausią ežero vietą.

Nuotrauka Adolfo SinkevičiausTauragn sinkev

  utenos radijas   kultura utenoje.lt utenos_kolegija_2011     regia_lt   geoportal   utenos_tic_baneris