Joomla 3.1 Template by iPage Coupon

Poilsiavietė "Tauragno slėnis" (Tauragnai, Utenos r.)
Į poilsiavietę atvykę poilsiautojai ir turistai, automobilius palikę stovėjimo aikštelėje, gali pasivaikščioti nutiestais takais, šlaite įrengtais laiptais su tarpinėmis aikštelėmis. Galima gėrėtis Tauragno ežero platybėmis nuo dviejų pontoninių lieptų su apžvalgos aikštelėmis. Prie trečio pontoninio tilto yra galimybė švartuoti valtis. Pakrantėje įrengtos 3 pavėsinės, laužavietės, pastatyti lauko baldai, įrengta paplūdimio tinklinio aikštelė, persirengimo kabinos, šiukšliadėžės, sumontuoti lauko tualetai. Vaikams įrengta žaidimų aikštelė. Poilsiavietės teritorija yra apšviesta šviestuvais.

ooo

Dr. Eugenijos Šimkūnaitės atminimui skirtas „Gesės vyšnių sodas" (Tauragnai, Utenos r.)

ooo

Taurapilio piliakalnis (Taurapilio k., Tauragnų sen., Utenos r.)

Taurapilio piliakalnis – tai senieji Tauragnai. Piliakalnis stūkso Tauragno ežero pietinėje pakrantėje, 3,5 km nuo Tauragnų miestelio. Piliakalnis įrengtas aukštoje, stačių šlaitų kalvoje. Dabartinis piliakalnio aikštelės plotis – 1 tūkst. 350 m2; dalį aikštelės iš šiaurinės pusės nuplovė ežeras. Manoma, kad piliakalnio aikštelė susidėjo iš dviejų dalių, kurias skyrė 8 m pločio griovys. Rytinė aikštelės dalis buvo pilies vieta, o vakarinė – priešpilio. Iš sausumos pusės aplink piliakalnį buvo supiltas 11-14 m aukščio pylimas, iškastas 220 m ilgio griovys, kuris jungėsi su ežeru ir tokiu būdu juosė piliakalnį vandeniu. Archeologai piliakalnio papėdėse, 4 ha ploto papėdės gyvenvietėje rado brūkšniuotos, grublėtos, lygios ir žiestos keramikos, molinį verpstuką, molio tinko, geležies gargažių. 500 m į pietryčius nuo piliakalnio buvo rastas vertingiausias archeologams radinys – V a. kunigaikščio pilkapynas. Archeologai iš gausių ir brangių įkapių sprendžia, jog mirusysis buvo kilmingas karys. Jo pilkapį supo kitų karių kapai su negausiomis įkapėmis. Archeologai tvirtina, kad šiame pilkapyne rastas didžiausias importinių daiktų komplektas Lietuvos kapinynuose. Yra žinoma, kad tokius brangius daiktus V a. nešiojo aukšto socialinio statuso žmonės vidurio Dunojaus baseine. Šiam kariaunos vadui brangūs daiktai galėjo pakliūti kaip karinis grobis, galbūt daugiatautės hunų kariuomenės sudėtyje arba šie daiktai į Taurapilį galėjo patekti per susirėmimus su hunų raiteliais, kurie V a. plėšikaudavo Lietuvos teritorijoje.Taurapilis
Pasak padavimo senų senovėje į šias apylinkes užklydo lietuvių karžygių būrys, vedamas Rigimanto ir jį lydėjusio kanklininko. Užėjus nakčiai, sunkaus žygio ir ilgos kelionės išvarginti karžygiai sumigo. Nemiegojo tik senasis kanklininkas. Jis taip gražiai kankliavęs, kad iš girių tankumyno atbėgo du taurai, atsigulė prie jo kojų ir klausėsi švelnios muzikos. Kanklininkas mokėjęs susikalbėti su girios gyventojais. Taurai jam parodė patogesnę vietą, esančią kitoje ežero pusėje. Tai buvo urvas. Karžygiams ta vieta patiko, ir jie čia pasistatė pilį, o savo Dievams įruošė šventyklą. Kadangi naują gyvenvietę jiems nurodė taurai, tai ir naują pilį pavadino Tauro vardu. Dar ir dabar žmonės pasakoja apie Taurapilio kalne esantį paslaptingą urvą, iš kurio tyliomis naktimis skamba graži muzika: tai senasis kanklius linksmina Rigimanto vyrus. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria žavingi Tauragnų apylinkės vaizdai, išmarginti nesuskaičiuojamais kalnais, kalneliais, ežerais, ežerėliais.

ooo

Tauragnų piliakalnis (Tauragnų k., Tauragnų sen., Utenos r.)

img040Piliakalnis yra 800 m į pietryčius nuo Tauragnų miestelio centro, 180 m į šiaurę nuo kelio Tauragnai-Sėlė, 120 m nuo Tauragno ežero pietinės kranto, Šventės upelio kairiajame krante. Jis įrengtas atskiros kalvos vidurinėje dalyje. Aikštelė su nežymiu kultūriniu sluoksniu. Šiauriniame aikštelės gale supiltas 0,4 m aukščio nuo aikštelės pirmasis pylimas, už kurio iškastas 25 m ilgio, 4,5 m gylio nuo šio pylimo griovys. Už šio griovio supiltas 0,5 m aukščio antras pylimas, už kurio iškastas 0,5 m gylio bei 2 m pločio antras griovys. Už šio griovio yra trečias pylimas. Į šiaurę nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė su labai suardytu kultūriniu sluoksniu. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pradžia.

Moko akmuo (Šeimaties k., Tauragnų sen.,Utenos r.)

Yra už poros šimtų metrų nuo Tauragnų - Kazitiškio vieškelio. Akmuo yra nupjauto kūgio formos, jame iškalti vos įžiūrimi metai - 186Mokas0. Šalia šio akmens guli kitas, mažesnis - Mokiukas.
Legenda byloja apie senų senovėje gyvenusį žmogų, vardu Mokas. Turėjęs jis žmoną ir sūnų. Darbšti buvo Moko šeima, dirbusi už visą giminę. Tačiau nusivylęs žmonių tingumu, Mokas nusiminęs ir pats nustojęs dirbti. Žmonės ėmė ant jo pykti, tad teko Mokui keltis kitur. Kartu su žmona ir sūnumi jis iškeliavo šiaurės link. Tačiau kelią pastojo Tauragnų ežeras, kurį reikėjo perplaukti. Mokas pamokė žmoną ir sūnų plaukiant nesigręžioti ir nežiūrėti atgal. Sūnus paklausęs, o Mokienė nepaklausiusi ir nuskendusi. Verkęs Mokas, išlipęs ant kranto ir stovėjęs tol, kol suakmenėjęs. Ir dabar jis toje vietoje tebestovi. O Tauragno dugne liko Mokienė – didelis akmuo, į kurį žvejai dažnai tinklus suplėšo.

Minčios malūnasMinčios vandens malūnas (Minčios k., Tauragnų sen., Utenos r.)

Minčios kaimelyje ant Minčios upės kranto pastatytas vandens malūnas grūdus pradėjo malti prieš 200 metų. Rašytiniuose šaltiniuose minimas Minčios malūnas statytas 1792 metais iš apipjautų medžio rastų. Malūne buvo įrengtos ketverios girnos ir vėlykla. Minčios dvare specialiais įrankiais būdavo pjaunamos lentos. Čia veikė vario kalykla, kurioje kūjus kilnojo Minčios upelio vanduo. Vietiniai žmonės sako, kad malūne buvo įrengti "spąstai gaudyti Minčiagirės velniams ir laumėms, kurie anais čėsais į upelio vandenį nusinešė mūsų kaimo gražuolę Minčiją ".
Apie Minčios malūną dar pasakojama: "Minčioje buvęs ant upės įtaisytas vandens kilnojamas blokas – kūjis. Čia vario gabalus kaldavę – plodavę į plonus lakštus. Minčios miške buvusi sukilėlių įrengta tvirtovė – buvę suvažiavę daug ponų. Arnotos buvusios padarytos iš ąžuolo, kulkos – iš švino. Rusams salvėmis iššovus, visi ponai išbėgę. Vienas baudžiauninkas nešęs Minčės miškan ponams sukilėliams sidabrinį dubenį su įvairiais brangiais indais, bet, išgirdęs šūvius, tuos indus užkasęs Alksniškių ir Minčės kelių kampe".
Žmonės sako, kad tarp Minčios ir Žiežulnio ežero yra užkasti pinigai. Tas kalnelis ir vadinamas Piniginiu kalnu. Prie Minčios malūno pastatytas paminklas, menantis 1863 metų sukilimą.
Malūnas 1971 m. įrašytas į architektūros paminklų sąrašą. Dabar malūnas yra rekomenduojamas lankyti kaip Lietuvos kultūros paveldo objektas.

 

Strazdų etnografinis kaimas (Tauragnų sen., Utenos r.)

Apie šį kaimą randame duomenų 1798 m. Kaime labai mėgdavę dainuoti. Kraštotyrininkai surinko per 200 dainų dainuotų šiame kaime. Kiekvienoje troboje stovėjo audimo staklės. Austi dailūs audiniai ir dabar puošia šio kaimo gyventojų pirkias. Tai miško sargų kaimas. Jo atminimas išsaugotas ir toliau saugojamas Aukštaitijos nacionalinio parko Buities muziejuje.

 

Šuminų etnografinis kaimas (Tauragnų sen., Utenos r.)

Utenos rajone, ant Baluošo ežero kranto, įsikūręs Šuminų kaimelis, dėl išlikusios XVIII a. pastatų išdėstymo struktūros, laikomas architektūros paminklu. Tačiau labiausiai Šuminų kaimas smalsuolius traukia ne dėl etnografinių pastatų, o vietų, kuriose kadaise buvo filmuota legendinis filmas – „Tadas Blinda".
Šuminai minimi nuo 1784 metų kaip Pabaluošė, nors spėjama, kad pirmoji sodyba atsirado gerokai anksčiau. Vėliau kaimui prigijo Šuminų vardas (pagal čia dar ir dabar tebegyvenančių giminę Šuminas). Spėjama, kad kaimo vardas parinktas pagal eigulio Antano Šumino sodybą, kurios vietoje dabar stovi XIX a. statyta sodyba.

 Vaišnoriškių etnografinis kaimas (Tauragnų sen., Utenos r.)

Vaišnoiriškės

Kaimas kompaktiškas, sodybos išdėstytos Būkos upelio kairiajame krante. Beveik visi pastatai pastatyti XX a. trečiajame dešimtmetyje, kai kaime veikė garinė lentpjūvė. Pamatai iš akmenų, sienos iš pušinių rąstų. Stogai dengti šiaudais, malkenomis ir šiferiu. Pirmoji padrikoji sodyba yra Silvestro Žilėno. Joje trys paminkliniai pastatai: pirkia, svirnas ir tvartas. XX a. antrojoje pusėje sunyko paminklinė pirtis. Sodybą 1975 m. nupirko Antanas Auškalnis. Jono Žilėno sodyboje yra trys paminkliniai pastatai: pirkia, svirnas, tvartas. Pirkia – dviejų galų, pamatai akmeniniai. Svirnas – vienas seniausių pastatų., statytas XIX a. pabaigoje. 1976 m. remontuotas. Tvartą 1922 m. perstatė Pranas Kliukas. Pirkia taip pat paminklinė. Juozo Šumino sodyboje pirkia viengalė, stovi seniausios dūminės pirkios vietoje. 1905 m. prie dūminės pirkios pastatytas pietvakarinis galas, o 1964 m. dūminė pirkia nugriauta ir liko tik priemenė. Svirnas vienlypis, statytas 1936–37 m.

Varniškių kaimas (Tauragnų sen., Utenos r.)

varniskiu_kaimasKaimo pradžia siekia XVIII a. antrąją pusę. Varniškės yra net keturios, išsibarsčiusios nuo Tauragno iki Pliaušio ežero. Įspūdingiausias Varniškių II kaimas (Čiečiai). Kaime yra keletas žaliųjų galiūnų ąžuolų, liepų. Vienas ąžuolas ir liepa yra saugomi gamtos paminklai. 1971-09-28 kaimas įrašytas į architektūros paminklų sąrašą. Paminklinė teritorija 4,5 ha.
Kaime stovi šio amžiaus trisdešimtaisiais metais iš apvalių rąstų pastatyta kalvė su visa įranga.
Kažkada čia įsikūrė vienas Kriugiškis ir ilgai kaime gyveno vien Kriugiškiai – visi iš to paties giminės kamieno. Caro valdymo metais kaime sulaukta pirmojo užkurio – Juozapo Šinkūno. Varniškių ąžuolui – apie 500 metų. Jo kamieno viduje, nuo pat žemės, yra didelė tuščia erdvė, į kurią sutilptų 5–6 suaugę žmonės. Karo metu jame gyventojai slėpė grūdus, lašinius, kitokį turtą, net avis. Dar vienas apie 700 metų senumo ąžuolas nuvirto apie 1990 metus.
Kaime buvo filmuojamas lietuviškas meninis filmas ,,Velnio sėkla".

Šiaudiniškio etnografinis kaimas (Tauragnų sen., Utenos r.)

Pirkios tradicinės, statytos XVIII–XIX a. (kitos atsirado XX a. vid.) Svirnai maži, beveik kvadratiniai. Tvartai ilgo stačiakampio formos su diendaržiais. Kluonai dideli, stačiakampiai, durys galuose. Daržinės stačiakampės su akmeniniais pamatais. Pirtys mažos, dviejų patalpų. Šio kaimo pastatai – architektūros paminklai.

ooo

Varniškių ąžuolas (Varniškių k., Tauragnų sen., Utenos r.)Varniki auolas

Varniškių ąžuolas – išskirtinio amžiaus ir išvaizdos ąžuolas, augantis Utenos rajone, Tauragnų seniūnijoje, ties Varniškėmis, netoli kelio Tauragnai–Šeimatis–Daunoriai, apie 2 km į pietus nuo Daunorių. Medis keroja laukymėje, tarp miškų, patenka į Pliaušės hidrografinio draustinio ribas. LR Aplinkos ministerijos paskelbtas valstybės saugomu botaniniu gamtos paveldo objektu 2008 m. birželio 12 d.

ooo

Varniškių liepa (Varniškių k., Tauragnų sen., Utenos r.)

Skersmuo – 1,2 m, aukštis – 28 m. 1960 metais liepa paskelbta gamtos paminklu, 1999 metais paskelbta saugomu objektu.

ooo

Žiezdrių akmuo  (Žiezdrių k., Tauragnų sen., Utenos r.)

Riedulio fiziniai duomenys: ilgis - 2,53 m, plotis - 1,95 m, aukštis - 1,65 m. Viename šone turi atspaudą, vadinamą velnio pėda.
"... Prieš daugelį metų čia buvęs didelis miškas. Buvusi didžiulė audra. Audros metu išlaužė medžius, griuvo didžiuliai ąžuolai. Bėgęs velnias, kuris ir įmušęs į akmenį pėdą."
"...Akmeny yra duobelė - pėda, kurią būk velnias įspaudęs. Po lietaus pilna vandens. Moterys, grįždamos iš lauko karves pamelžusios ar šieną grėbusios, rugius pjovusios, užsuka prie velnio pėdos, pasitriną sopamas vietas ir išgyja. Tas pėdas palikęs tada, kai velnias vijęs švedų kariuomenę. Atsistojęs ant akmenio ir palikęs paminklą ligi pasaulio pabaigos."

ooo

Minčios pilkapynai (Tauragnų sen., Utenos r.)

Minčios I pilkapynas yra apie 2 km į vakarus nuo Minčios kaimo, 0,15 km į pietvakarius nuo Daglėjaus ežero pietinio kranto. Yra 26 pilkapiai. Jų sampilai 15–20 m skersmens ir iki 1,5 m aukščio. Sampilų pagrindus juosia iki 0,6 m gylio grioviai. Dalis pilkapių apardyta. Pilkapiai priskiriami IX a. – XII a.

Minčios II pilkapynas yra apie 2,3 km į pietvakarius nuo kaimo, 0,7 km į šiaurės vakarus nuo Žiežulnio ežero šiaurinio kranto, 0,3 km į šiaurės rytus nuo Minčios I pilkapyno. Yra 72 pilkapiai. Jų sampilai 5–14 m skersmens, 0,5–1,7 m aukščio, juosiami griovių arba duobių. Dalis pilkapių apardyta – iškastos duobės. Pilkapiai priskiriami IX a. – XII a.

Minčios III pilkapynas yra apie 1,8 km į vakarus nuo kaimo, apie 0,35 km į pietryčius nuo Daglėjaus ežero pietryčių kranto. Yra 29 pilkapiai. Jų sampilai 7–14 m skersmens, 0,4–2,5 m aukščio, dalį sampilų juosia duobės, grioviai. Apardyti. Ištirti 5 pilkapiai, viename rasta sudegusių kaulų liekanų. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Buvusi Šeimaties mokykla (Šeimaties k., Tauragnų sen. Utenos r.)

Čia XVIII a. buvo smuklė, vėliau atsirado mokykla. Pastatas yra paminklinis. 1992 m. įrašytas į architektūros paminklų sąrašą. Teritorijos plotas – 0,186 ha. Prie akmens mūro pastato po II pasaulinio karo pristatytas medinis priestatas. Čia mokykla veikė 1913–1988 m. 1993 m. mokyklos pastatas parduotas.

Tauragnų seniūnijoje lankytojus kviečia kaimo turizmo sodybos:

  utenos radijas   kultura utenoje.lt utenos_kolegija_2011     regia_lt   geoportal   utenos_tic_baneris